Darbas negali būti visavertis, jei jis nesaugus, jei dirbant rizikuojama savo ar kitų sveikata ir gerove – net ir vienas žuvęs darbe yra per daug. Taip šiandien, kartu su Valstybine darbo inspekcija minėdamas Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena – tai sąmoningumo skatinimo diena. Sąmoningumas būtinas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, o tą pasiekti galima tik nuo mažens ugdant supratimą apie saugą darbe. Nuo to, kokie santykiai darbe, kokios sąlygos sudaromos, labai priklauso ir žmonių noras dirbti vienoje ar kitoje įmonėje ir šalyje. Todėl galima tvirtai teigti, kad atsakingi darbdaviai padeda stabdyti emigraciją, o neatsakingas požiūris, atvirkščiai, skatina darbuotojus išvykti ieškant tokios aplinkos, kur jų sveikata ir gyvybė bus labiau vertinami. Juk jokia kompensacija neprikels žuvusio darbe – turime eiti kitu keliu, prevencijos, švietimo keliu,“ – sakė ministras L. Kukuraitis.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per 40 procentų žmonių, nukentėjusių darbe, yra tie, kurie įmonėse dirba pirmuosius metus. Ši tendencija rodo, kad nelaimingi atsitikimai dažnai nutinka ne dėl atsitiktinių aplinkybių sutapimo, o dėl to, kad darbuotojai nėra tinkamai apmokyti, parengti.
Pasak L. Kukuraičio, atsakingas turi būti ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas. „Kiekvienas žmogus jaučia savo ribas asmeninėje aplinkoje, tačiau darbe dažnas linkęs dirbti užsimerkdamas į saugos taisykles, imasi per didelių krūvių, netausoja savęs, dėl ko kenčia tiek darbo kokybė, tiek sveikata, tiek šeima. O juk nutikus nelaimei, blogai ne tik pačiam nukentėjusiam žmogui, bet ir jo artimiesiems, tėvams, vaikams. Todėl nuo mažų dienų būtina populiariai ir patraukliai diegti saugumo žinias, kad žmogus mokėtų atpažinti savo galimybių ribas ir jaustųsi oriai, tą pripažindamas.“
„1992–2016 metais darbe žuvo ir sužalota per 79 tūkst. žmonių. Palyginkime: ši minia sužalotųjų, neįgaliųjų, ir tų, kurių netekome – turėjusių savo gyvenimus ir vardus – beveik prilygsta Alytaus ir Utenos miestų gyventojų skaičiui kartu sudėjus”, - sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Pervažiuotos galūnės, amputuoti pirštai, kūno nudegimai, daugybiniai lūžiai, plyšę plaučiai, apsinuodijimas smalkėmis, cheminėmis medžiagomis – taip atrodo darbo kasdienybė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vyresniajam gydytojui ortopedui traumatologui Artūrui Zubrickui. Esant sunkiems sužalojimams darbe tenka tiesiog kovoti dėl gyvybės, tačiau jos kartais išgelbėti nepavyksta net atlikus sudėtingą operaciją. „Deja, ir tie, kurie išgyveno po sunkios traumos, jos padarinius jaus visą gyvenimą. Net ir po ilgo gydymo dažniausiai išgirs, kad dirbti ankstesniojo darbo nebegali,“ – atkreipia dėmesį gydytojas. Jis pabrėžia, kad nukentėjusieji dažnai daro didžiulę klaidą, kai spaudžiami darbdavio bando nuslėpti nelaimės aplinkybes ir tvirtina, jog susižalojo buityje. Tai gali atsiliepti finansiniais praradimais dėl žalos atlyginimo. „Paprasta tiesa, kurią reikia išmokti ir atsiminti: lengviau traumos išvengti, nei gydyti jos padarinius,“ – apibendrina A. Zubrickas.
Pagal žūčių darbe skaičių, tenkantį 100 tūkst. darbuotojų, Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje. ES šio koeficiento vidurkis yra 1,81, o Lietuvoje – 3,7. Garbingiausioje – viršutinėje lentelės eilutėje yra Nyderlandai. Čia žūčių, tenkančių 100 tūkst. darbuotojų, koeficientas – 0,64. „Tačiau šis rodiklis Lietuvoje 1995 m. buvo 8,6, taigi, Lietuva saugaus darbo srityje pastaraisiais metais gerokai ūgtelėjo,“ – teigia Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos pirmininkas Arūnas Lupeika. Jis akcentuoja, kad saugant gyvybes darbe veiksmingas tik bendras darbas komandoje: darbdavys-darbuotojas-valstybė. „Todėl galima pasidžiaugti, kad tokiame svarbiame valstybės lygiu institute – trišalėje LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijoje svarstant saugaus darbo klausimus niekuomet nekyla prieštaravimų. Diskutuojama tik ieškant geresnių sprendimų, siūlymų, kaip tobulinti teisės aktus, sudarant sąlygas deramam darbui,“ – sako A. Lupeika.
Psichologiniu aspektu traumas darbe vertino dr. Paulina Želvienė, Lietuvos traumų psichologijos asociacijos viceprezidentė, Vilniaus universiteto Traumų psichologijos tyrimų grupės mokslininkė. Ji pastebėjo, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, yra labai menkai rūpinamasi psichologine darbuotojų gerove. Priežasties-pasekmės grandinė čia paprasta – darbuotojai patiria daug streso, o tai gali prisidėti prie didesnio traumuojančių įvykių darbe skaičiaus. „Šiandien Lietuvoje įvykus nelaimingam įvykiui darbe įprastai labiau akcentuojama ir reglamentuojama medicininė pagalba, finansiniai žalos kompensavimo, teisiniai aspektai, tačiau nėra psichologinės žalos įvertinimo sistemos ir profesionalios specializuotos psichologinės pagalbos darbuotojams. O juk nelaimingi atsitikimai paveikia ne tik patį nukentėjusį, bet ir jo artimiausią aplinką. Tyrimai rodo, kad po nelaimingų atsitikimų kilę sunkumai gali labai sutrikdyti ne tik nukentėjusiojo, bet ir bendradarbių darbingumą, stipriai sukrėsti lieka šeimos nariai,“ – sako P. Želvienė.
Balandžio 28 d. minime Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną. 60 renginių vyks visą savaitę. Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena visame pasaulyje siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių susirgimų prevencijos problemas, aktyviai skleisti saugaus darbo kultūros idėją.
SADM Ryšių su visuomene skyrius
