Pernai iš Klimato kaitos specialiosios programos, kurią administruoja Aplinkos ministerija, lėšų klimato kaitai švelninti skirtiems projektams buvo panaudota 66 mln. eurų. Tai išties rekordinė suma, palyginti su 0,05 mln. eurų, išmokėtų 2011 m., kai pradėjo veikti ši programa. 2012 m. buvo panaudota 2,2 mln. eurų, 2013 – 14,9 mln., 2014 m. – 40 mln., 2015 m. – 43,6 mln.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, pernai didžiąją dalį panaudotos – 66 mln. eurų – sumos sudarė lėšos energiniam efektyvumui didinti. Tai parama daugiabučiams renovuoti (46,7 mln. eurų), mokykloms, ligoninėms bei kitiems visuomeninės paskirties pastatams (10,9 mln. eurų) ir individualiems namams (0,3 mln. eurų) atnaujinti.
Nemažai subsidijų išmokėta ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą skatinantiems projektams: biokuro katilams diegti viešuosiuose pastatuose ir centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse (4,8 mln. eurų), saulės, vėjo, geoterminei ir kt. atsinaujinančiai energijai panaudoti visuomeninės paskirties pastatuose (1,5 mln. eurų) ir individualiuose namuose įgyvendintiems projektams (0,5 mln. eurų). Be to, 0,3 mln. eurų panaudota saulės elektrinėms įrengti besivystančiose šalyse ir įnašui į Žaliąjį klimato fondą įmokėti.
Klimato kaitos specialioji programa skirta finansinėmis priemonėmis mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pagrindinis jos lėšų šaltinis – pajamos, gaunamos pardavus apyvartinius taršos leidimus Europos energijos biržos aukcionuose. Programos lėšos skirstomos pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką.
2011–2016 m. buvo subsidijuota daugiau kaip 260 įmonių bei įstaigų vykdytų projektų ir per 2000 individualiuose namuose įgyvendintų projektų, išmokėta valstybės parama daugiau kaip 1000 daugiabučių renovacijos projektų.
Aplinkos ministerijos informacija
