Pirmadienį ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius susitiko su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinio sekretoriaus pavaduotoju Douglasu Frantzu. Susitikime M.Sinkevičius akcentavo, kad ministerija deda visas pastangas siekiant atitikti EBPO keliamus reikalavimus valstybėms-narėms valstybės valdomų įmonių (VVĮ) srityje ir prisijungti prie organizacijos jau kitais metais.
Ūkio ministras teigė, kad siekiant įgyvendinti EBPO rekomendaciją dėl nuosavybės funkcijų sustiprinimo, Ūkio ministerija parengė ir Seimui pateikė įstatymų projektus, kuriais siūloma perduoti valstybės įmonės – Turto banko – atliekamas Valdymo koordinavimo centro funkcijas, susijusias su valstybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu, viešajai įstaigai Stebėsenos ir prognozių agentūrai. Be to, šiuo metu svarstomos ir vertinamos alternatyvos valstybės nuosavybės funkcijai centralizuoti.
Pasak ministro, siekiant didinti įmonių stebėtojų tarybų ir valdybų savarankiškumą, Vyriausybei jau pateikti teisės aktų pakeitimų projektai, kuriais siūloma depolitizuoti valstybės valdomų įmonių valdymą, padidinti įmonių stebėtojų tarybų ir valdybų savarankiškumą, į šiuos įmonių kolegialius organus pritraukti daugiau nepriklausomų narių, kurie būtų išrinkti laikantis skaidrių procedūrų, bei į šiuos kolegialius organus nerinkti politikų.
M. Sinkevičius patikino EBPO atstovus, kad šalies Vyriausybė imasi valstybės įmonių pertvarkų, siekiant optimizuoti tame pačiame sektoriuje veikiančių valstybės įmonių skaičių: atitinkamai peržiūrimos valstybės įmonių funkcijos ir jų teisinė forma. Pasak jo, šiuo metu pradėta valstybės valdomų bendrovių vykdomų funkcijų, valstybės dalyvavimo tokių bendrovių akcijų valdyme tikslingumo peržiūra. Atlikus peržiūrą, bus pateikti pasiūlymai dėl šių bendrovių veiklos krypčių ir apimties nustatymo principų bei valstybės dalyvavimo šių bendrovių valdyme tikslingumo.
Susitikime, kuriame dalyvavo ir Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, EBPO vadovo pavaduotojas D. Frantzas pažymėjo, kad nepertvarkius VVĮ pagal organizacijos reikalavimus, ypač urėdijų srityje, Lietuva 2018 m. gali būti nepakviesta tapti pilnateise nare. Jis taip pat rekomendavo konsolidavimo procesą pradėti jau pavasario sesijoje.
Ūkio ministras M. Sinkevičius teigė, kad Vyriausybė šiuo klausimu kalba vienu balsu, tačiau lemiamą sprendimą turės priimti Seimas.
Pradėti stojimo į EBPO procesą Lietuva buvo pakviesta 2015 metais. Tuomet EBPO patvirtino individualų stojimo į organizaciją veiksmų planą, kuriame išdėstyti reikalavimai Lietuvai ir tolesnės stojimo sąlygos. Šiuo metu vyksta spartūs plano vykdymo darbai, atsižvelgiant į EBPO teikiamas rekomendacijas. Dėl griežtų reikalavimų EBPO narėmis gali tapti tik ekonomiškai itin stiprios, skaidrios ir inovatyvios valstybės.
Svarbiausi EBPO tikslai − remti ekonomikos augimą, skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo lygį, palaikyti finansinį stabilumą, padėti kitų šalių ekonomikos vystymuisi, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtojimo. Tarptautinėje bendruomenėje narystė EBPO yra pripažįstama kaip šalies ekonominio stabilumo garantas, į ją atsižvelgiama teikiant vyriausybėms paskolas, planuojant ilgalaikes investicijas.
Ūkio ministerijos informacija
