Visus valstybinius miškus Lietuvoje valdys valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri bus įsteigta, sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją. Skaičiuojama, tokiu būdu kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų - valstybės biudžeto pinigų.
Nei miškai, nei nauja įmonė nebus privatizuojama. Įmonę valdytų 7 narių valdyba, iš kurių 4 būtų nepriklausomi. Tai numatoma Miškų įstatymo pataisų projekte, kurį Aplinkos ministerija pateikė visuomenei ir institucijoms.
„Sieksime ne tik išsaugoti darbo vietas regionuose, bet ir sustiprinti miškininko institutą. Visi tiesiogiai miškuose dirbantys specialistai turi gauti konkurencingą darbo užmokestį. Pasisakau už tai, kad steigiamos valstybės įmonės centras būtų ne šalies sostinėje, naujos darbo vietos (prireiks apie 200 specialistų) turi būti kuriamos regionuose“, – pranešime sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Pasak jo, naujos įmonės teisinė forma užtikrina visišką apsaugą nuo valstybinių miškų ar šios įmonės privatizavimo ateityje.
Skaičiuojama, kad suformavus iki šiol didžiausią valstybinių miškų ūkinį vienetą Lietuvoje, finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė.
K.Navickas urėdijų reformą pristatė sausio 12 dieną. Tada jis sakė, jog pertvarka siekiama efektyviau valdyti miškų ūkį bei skaidrinti sektorių. Ministras kreipėsi į visas urėdijas ir kitas įstaigas, kurios dalyvaus pertvarkoje, ir pasiūlė joms teikti pasiūlymus.
Sausį BNS kalbinti analitikai teigė, jog inicijavus miškų urėdijų reformą, jų tinklą reikėtų pertvarkyti per artimiausius dvejus metus, nes priešingu atveju reforma gali būti neįgyvendinta. Tuo metu didieji Lietuvos medienos perdirbėjai BNS teigė laukiantys pertvarkos, nors kai kurie jų netiki, kad valdžiai tai pavyks padaryti. Anot jų, centralizavus valstybinių miškų valdymą, prekyba mediena taptų skaidresnė ir paprastesnė.
Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 pelno siekiančios miškų urėdijos, kuriose dirba apie 4000 darbuotojų, iš kurių maždaug 1200 miškininkų ir 800 administracijos darbuotojų. Miškų urėdijose yra vienas didžiausių ilgalaikių vadovų skaičius. Prezidentūros duomenimis, Anykščių, Prienų, Šiaulių ir Telšių miškų urėdai vadovauja daugiau nei po 30 metų, Marijampolės ir Radviliškio - po 26 metus.
Tai, kad Lietuvai nereikia 43 miškų urėdijų (įskaitant Generalinę urėdiją), 2016-ųjų kovo viduryje teigė šalyje viešėjęs EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria (Anchelas Gurija), pabrėžęs, kad valstybės įmonės turėtų būti valdomos skaidriai, mokėti dividendus ir mokesčius, o jų valdybų nariai skiriami skaidriai. Sujungti urėdijas ne kartą siūlė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Valstybės kontrolė teigia, kad valstybinis miškų ūkis yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Jį kritiškai vertina bei konsoliduoti siūlo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva.
2016 metais urėdijos į valstybės biudžetą sumokėjo 3,2 mln. pelno įmokų (2015 metais - 5,5 mln. eurų). Vien pirmąjį 2016 metų pusmetį jos uždirbo 12,426 mln. eurų normalizuoto grynojo pelno - 1,2 proc. mažiau nei 2015 metų tuo pat laiku (12,578 mln. eurų), jų pajamos padidėjo 2,8 proc. iki 79,999 mln. eurų.
Seimas 2015 metų balandį priėmė Miškų įstatymo pataisas, tačiau nepakeitė urėdijų skaičiaus, jo nebegali keisti kiekvienas naujas generalinis urėdas. Pataisos susilaukė kritikos, nes jos užkirto kelią centralizuoti miškų valdymą ir mažinti išlaidas. Pataisas vetavo prezidentė, tačiau 2015-ųjų gegužę Seimas jos veto atmetė.
Vilnius, vasario 9 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
