Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, iki 2020-ųjų turi gerokai sumažinti aplinkos oro taršą, o iki 2030 m. – dar labiau. Taip įpareigoja nauja, prieš mėnesį priimta ES direktyva dėl į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo.
Mūsų šaliai nustatyta užduotis iki 2020 m. azoto oksidų išmetimus sumažinti, palyginti su 2005 m., 48 proc., sieros dioksido – 55 proc., lakiųjų organinių junginių (išskyrus metaną) – 32 proc., amoniako – 10 proc., smulkiųjų kietųjų dalelių – 20 proc. Nuo 2020 m. iki 2030 m. azoto oksidų išmetimus reikės sumažinti dar 3 proc., sieros dioksido – 5 proc., lakiųjų organinių junginių – 15 proc., smulkiųjų kietųjų dalelių – 16 proc.
Europos Komisijos užsakymu atlikti vertinimai rodo, kad, pasiekus direktyvos iškeltus tikslus, iki 2030 m. Lietuvoje daugiau kaip 33 proc. sumažėtų žmonių sveikatai pavojingo ozono (jis nėra tiesiogiai išmetamas į orą, o susidaro dalyvaujant kitiems teršalams) poveikis. Sumažėjus išmetamų smulkiųjų kietųjų dalelių kiekiui, 29 proc. sumažėtų dėl jų neigiamo poveikio prarandamų gyvenimo metų skaičius.
Kaip sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėja Elena Auglienė, oro taršai mažinti ir naujosios ES direktyvos reikalavimams įgyvendinti bus parengta ir patvirtinta Nacionalinė oro taršos valdymo programa. Ji Europos Komisijai turi būti pateikta iki 2019 m. balandžio 1 d.
Aplinkos ministerija
