Marcinkevičius




L. Linkevičius: būtinos konsoliduotos pastangos dėl Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su aplinkos ir energetikos ministrais Kęstučiu Navicku ir Žygimantu Vaičiūnu sausio 3 dieną aptarė tolesnį valstybės institucijų bendradarbiavimą dėl nesaugiai plėtojamo Astravo atominės elektrinės (AE) projekto.

L. Linkevičius pažymėjo, kad būtinos konsoliduotos visų valstybės institucijų ir politinių partijų pastangos dėl Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių.

„Šiandien kartu su energetikos ir aplinkos ministrais sutarėme ne tik tęsti, bet ir stiprinti Lietuvos institucijų darbą ir veiksmų koordinavimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Ministrai taip pat sutarė dar glaudžiau koordinuoti veiksmus ir išnaudoti dvišales ir daugiašales priemones, diplomatinius ir kitus kontaktus aktyviai telkiant tarptautinės bendruomenės paramą, kad nesaugiai plėtojamas Astravo AE projektas nebūtų įgyvendintas kaip keliantis grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

„Čia savo indėlį gali įnešti ir visos politinės partijos – ne tik teikdamos siūlymus ar išnaudodamas savus kontaktus, bet ir jausdamos atsakomybę už tą potencialą grėsmę, kuri turi suvienyti mūsų jėgas bendram darbui“, – sakė L. Linkevičius.

Šiandien taip pat nuspręsta paskirti ambasadorių ypatingiems pavedimams, koordinuoti Lietuvos veiksmus dėl Baltarusijoje vykdomo atominės elektrinės projekto.

Ministrai taip pat pasirašė laiškus aukščiausiems Europos Komisijos pareigūnams ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniam direktoriui Jukijai Amanui (Yukiya Amano), atkreipdami jų dėmesį į jau šeštąjį incidentą, susijusį su Astravo AE statybomis, ir prašydami užtikrinti šių organizacijų kontrolę Astravo AE projekte. Lietuva laiškuose reiškia įsitikinimą, kad Baltarusijai ir toliau nesaugiai plėtojant Astravo AE ir nesilaikant tarptautinių saugumo reikalavimų, šis atominės elektrinės projektas turi būti stabdomas kaip keliantis grėsmę visam regiono saugumui.  

2009 m. Lietuva išreiškė norą dalyvauti Astravo AE projekto tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procese pagal Espo konvenciją ir jau daugiau kaip 7 metus siekia, kad Baltarusija įgyvendintų šios konvencijos reikalavimus. Astravo AE projektas vystomas nesilaikant tarptautinių reikalavimų, kurie numatyti Espo ir Orhuso konvencijose. Baltarusija iki šiol yra nepateikusi atsakymų į Lietuvos keliamus klausimus dėl galimo Astravo AE poveikio Lietuvos gyventojams ir aplinkai, nevykdo įsipareigojimų bei pažadų pakviesti Tarptautinės atominės energetikos agentūros aikštelių patikros misiją bei įvykdyti rizikos ir atsparumo vertinimo testus (stress-tests) pagal ES metodologiją.

Lietuva reiškia didelį susirūpinimą tarptautiniu mastu dėl branduolinės saugos, aplinkosaugos ir radiacinės saugos problemų ir dėl Astravo AE nuolat pasikartojančių incidentų. Vien 2016 metais įvyko net šeši Lietuvai žinomi incidentai, apie kuriuos Lietuva sužino ne iš oficialių Baltarusijos šaltinių, o iš žiniasklaidos. Pažymėtina, kad po 2016 m. liepos 10 dieną įvykusio incidento, kurio metu iš keturių metrų aukščio nukrito 330 tonų sveriantis reaktoriaus korpusas, tik dėl principinės Lietuvos pozicijos Baltarusija sutiko pakeisti pažeistą reaktoriaus korpusą.

Pagrindiniai Lietuvos klausimai dėl branduolinės saugos ir aplinkosaugos lieka neatsakyti: kodėl ir kokiais kriterijais remiantis AE statybai buvo pasirinkta aikštelė, vos 50 km nutolusi nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, ar buvo įvertintos kitos aikštelės, kada Baltarusija pasikvies TATENA specializuotą aikštelių vertinimo misiją, kokie seisminiai tyrimai buvo atlikti Astravo aikštelėje, kurioje užfiksuoti žemės drebėjimai, kada Baltarusija atliks Astravo AE atsparumo testus (stress-tests), ar Astravo AE konstrukcijos atlaikytų sunkaus lėktuvo kritimą, kaip AE reaktorių aušinimui bus naudojamas Neries vanduo, kaip bus užtikrinamas nenutrūkstamas vandens tiekimas AE aušinimui, kokį poveikį AE turės Neries ekosistemai ir geriamajam vandeniui, kokį poveikį AE eksploatacija normaliomis sąlygomis ir incidentų atveju gali turėti Lietuvos aplinkai ir gyventojams, kokie bus rengiami avarinės parengties planai, kaip bus tvarkomos radioaktyvios atliekos ir panaudotas branduolinis kuras ir kiti su branduoline ir radiologine sauga bei aplinkosauga susiję klausimai.

URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento informacija

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode