Nuo 2017 m. sausio apie 400 Lietuvos karių su priskirta ginkluote ir karine technika pradeda budėti NATO Greitojo reagavimo pajėgose (angl. NATO Response Force, NRF ) ir NATO Ypač greito reagavimo pajėgose (angl. NATO Very High Readiness Joint Task Force, VJTF). Lietuvos kariai taip pat priskirti budėjimui naujai kuriamose Jungtinės Karalystės vadovaujamose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (angl. Joint Expeditionary Force, JEF).
Įvairiuose NATO Greitojo reagavimo pajėgų (NRF) komponentuose 2017 m. budėjimą pradėjo Lietuvos kariuomenės Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų, Logistikos valdybos, Perdislokuojamo ryšių ir informacinių sistemų modulio, Karo policijos kariai. Prie NATO Greitojo reagavimo pajėgų 2017 m. antrąjį pusmetį prisijungs ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų labai seklių vandenų išminavimo komanda.
NATO Ypač greito reagavimo pajėgose nuo 2017 m. sausio 1 d. budi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pėstininkų kuopa, dar vadinama „Piranijų“ kuopa. Lietuvos karių kuopa kartu su logistines operacijas užtikrinančiu Nacionaliniu paramos elementu yra priskirta Jungtinės Karalystės vadovaujamam Sausumos pajėgų elementui. Lietuvos kariai užduotis vykdys Danijos kariuomenės bataliono sudėtyje. Lietuvos kariai budėjimo metu taip pat vykdys intensyvias treniruotes su sąjungininkais dalyvaudami pratybose šalyje ir Danijoje.
Septynių valstybių – Danijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Norvegijos – karių pagrindu suformuotose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (JEF), skirtose kovai su bet kokio pobūdžio krizėmis, 2017–2019 m. budės Lietuvos kariuomenės pėstininkų kuopa, Karo policijos ir nacionalinės paramos elementai. Jungtinės ekspedicinės pajėgos operacinį pajėgumą planuoja pasiekti 2018 metais.
Lietuvos kariai 2017 m. Europos Sąjungos kovinėje grupėje (angl. EU Battle Group, EUBG) nedalyvaus, artimiausias budėjimas numatytas 2019 metais.
Visi Lietuvos kariai, priskirti sąjungininkų greitojo reagavimo junginiams, budėjimo metu tarnaus savo nuolatinėse dislokacijos vietose, savo šalyse, tačiau išlaikys labai aukštą parengtį ir, jei būtų priimtas sprendimas siųsti tarptautines pajėgas į operaciją, į nustatytą užduoties rajoną jie bus pasirengę išvykti per nustatytą laiką.
Apie NATO Greitojo reagavimo pajėgas (angl. NATO Response Force, NRF)
NATO Greitojo reagavimo pajėgos (angl. NATO Response Force) – tai aukštos parengties, technologiškai pažangios daugianacionalinės NATO pajėgos. NATO Greitojo reagavimo pajėgas sudaro valstybių narių šioms pajėgoms priskirti kariniai vienetai, kurie po metus aukštos parengties budi savo šalyse ir yra pasirengę per nustatytą laiką persidislokuoti į operacijos regioną, jei būtų priimtas sprendimas panaudoti pajėgas. NATO Greitojo reagavimo pajėgos turi sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentus. Lietuva karius budėti NATO Greitojo reagavimo pajėgos skiria nuo 2005 metų.
Apie NATO ypač greito reagavimo pajėgas (angl. Very High Readiness Joint Task Force, VJTF)
VJTF sudaro daugianacionalinė brigada (maždaug 5 tūkst. karių), kuri susideda iš iki penkių manevrinių batalionų, kuriuos remia oro, jūrų ir specialiųjų operacijų pajėgos. Pasiekus visą operacinį pajėgumą, VJTF papildys dar dvi brigados, kurios veiktų kaip greito pastiprinimo pajėgumai didelės krizės atveju. Gavus nurodymą veikti, VJTF bus pasirengusios išvykti nedelsiant, po pirmųjų galimų grėsmių perspėjimų ir indikatorių dar prieš prasidedant krizei ir veikti kaip atgrasinimo priemonė, užkertanti kelią tolesniam krizės paaštrėjimui. Greitas šio nedidelio, bet pajėgaus karinio vieneto atvykimas - būtų aiški žinia bet kuriam potencialiam agresoriui - į bet kokį NATO valstybės suvereniteto pažeidimą kariniu dalyvavimu reaguotų visi 28 aljanso sąjungininkai.
VJTF yra kuriamos rotaciniu pagrindu. NRF pajėgumus rotuodamos skiria NATO šalys kiekvienais metais. Jas sudaro vadovaujančios šalys ir kitus reikiamus pajėgus skiriančios remiančios šalys.
VJTF nuo kitų NRF komponentų skiriasi tuo, kad gali greitai ir lanksčiai reaguoti: kai kurie VJTF vienetai bus pasirengę reaguoti jau per dvi dienas, tuo tarpu didžioji dalis vienetų - greičiau nei per septynias dienas.
Pagal NATO Greitojo reagavimo pajėgų pavyzdį sukurtos ES kovinės grupės (angl. EU Battle Groups) – tai daugianacionalinės pajėgos, skirtos greitai reaguoti į kylančias krizes. Jas taip pat sudaro kariniai vienetai, kuriuos po pusmetį budėti rotuodamos skiria šalys narės. Lietuvos kariai ES kovinėje grupėje po pusmetį budėjo 2010, 2011, 2013, 2015 ir 2016 metais.
KAM informacija
Asociatyvinės Lietuvos kariuomenės archyvo nuotraukos (aut. kpt. Paulius Babilas)
