Nuo sausio pagalbinio apvaisinimo procedūros taps kompensuojamos, o kaip pasirengta įstatymo įgyvendinimui, taipogi ir tikrosios paslaugų kainos, paaiškės procesui pajudėjus į priekį, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Dėl to, ar užtenka reglamentavimo, mes pamatysime, kai pradės ta tvarka galioti. Ir paslaugos kainą dar sudėtinga įvertinti, kiek iš tikrųjų ta paslauga kainuoja. Sprendimas buvo priimtas dėl kainos, tai pamatysime“, – BNS į klausimą, ar pasirengta nuo sausio įsigaliojančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įgyvendinimui, atsakė ministras.
Nuo sausio įsigalioja Seimo po ilgų diskusijų rugsėjį priimtas įstatymas, kuris neriboja sukuriamų embrionų skaičius, leidžia lytinių ląstelių donorystę, embriono išankstinę diagnostiką, o pagalbinio apvaisinimo procedūros bus kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Pagalbinio apvaisinimo paslaugų kainas nustatė dar praėjusią kadenciją sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs Evaldas Gustas. Valstybinė ligonių kasa (VLK) skaičiuoja, kad 2017 metais pagalbinio apvaisinimo procedūroms, vaistams ir genetiniams tyrimams bus reikalingi apie 3 mln. eurų.
A.Veryga sako neplanuojantis atšaukti savo pirmtako patvirtintų įkainių.
„Nėra prasmės atšaukinėti, įstatymas įsigalioja, turi įsigalioti ir kompensavimo tvarkos. Žmonės tą paslaugą galės gauti, galės dėl jos kreiptis, o ar ta kaina yra pakankama, mes pamatysime. Nes dabar tai teikia privačios įstaigos, kurios kosmines kainas turi, aš nežinau, ar jos yra pagrįstos, ar tai yra tiesiog galimybė užsidirbti pinigų, kai daugiau tos paslaugos niekas neteikia. Kai žmonės yra desperacijoje, jie paskutinius pinigus atiduoda“, – sakė ministras.
A.Veryga sakė žinantis, jog iki šiol tik privačiose klinikose atliekamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikti planuoja pradėti ir valstybinės klinikos: „Išsiims licencijas ir galės teikti. Aš žinau, kad ruošiasi ir vienos, ir kitos (ir Kauno, ir Santariškių) klinikos, specialistai ruošiasi“.
Nuo sausio įsigalioja Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuriame nustatyta, kad sukuriamų embrionų skaičius neribojamas, leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos iniciatyva Seimas jau ėmė keisti šį įstatymą.
Seimas po pateikimo pritarė konservatyviam projektui, kuris numato riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei drausti šaldymą. Šioms pataisoms pasipriešino dalis akušerių ir ginekologų, ragindami leisti įsigalioti jau priimtam liberalesniam pagalbinio apvaisinimo variantui. Dalies medikų viešai paskelbtame pareiškime teigiama, kad embriono apsauga argumentuojamos pataisos sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių. Tokią poziciją viešu laišku išsakė ir apie trisdešimt pacientams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų.
Kilus ažiotažui, jam tuo pat metu registruotas tų pačių „valstiečių“ siūlymas atsisakyti pirminiame variante esamų ribojimų dėl embrionų skaičiaus ir šaldymo, kartu numatant įpareigojimą neribotai saugoti nepanaudotus embrionus. Taip pat užsakyta nepriklausoma pataisų ekspertizė, ir toliau Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos Seime tikriausiai bus svarstomos pavasario sesijoje.
Projektą dėl embrionų šaldymo registravo 57 Seimo nariai – didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, taip pat keli konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai. Tarp teikėjų yra ir „valstiečių“ deleguotas sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, sakantis, jog gyvybės išsaugojimas yra etinis aspektas.
Seimas birželį jau buvo priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame numatė, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai teigė norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.
Prezidentė įstatymą vetavo, teigdama, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai. Rugsėjį parlamentarai pritarė D.Grybauskaitės veto šiam įstatymui.
Vilnius, gruodžio 27 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
