Gruodžio 19 d. LR Vyriausybės rūmuose Lietuvos studentų sąjungoje surengtoje konferencijoje „Aukštųjų mokyklų konsolidacija: grėsmės ir galimybės Lietuvai“ dalyvavusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžė bendrų tikslų ir rezultatų nusistatymo svarbą.
Pasak ministrės, aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka nėra tikslas savaime. „Tikslas – turėti konkurencingą, stiprią, pasaulyje matomą mokslo ir studijų sistemą, mokslo ir studijų institucijas, kurios galėtų sėkmingai realizuoti joms keliamus tikslus ir misiją, kuri yra apibrėžta strategijoje Lietuva 2030“, – sakė ministrė diskusijoje „Aukštųjų mokyklų konsolidacija: kaip galime kalbėti apie sutarimą?“.
Būtina įvardyti aiškų rezultatą
„Pirmiausia reikia susidėlioti strategiją, įsivardinti, kokio rezultato mes siekiame, įsivardinti, ko mes tikimės iš aukštojo mokslo, ko mes tikimės iš institucijų, ir sutelkti visas pajėgas, finansavimo sistemą, kokybės sistemą tam, kad institucijos galėtų tokiomis tapti. Tokia yra valstybės pareiga“, – pažymėjo ministrė J. Petrauskienė.
Ministrė akcentavo, kad dabar yra metas, kai reikia labai aiškiai įvardinti, kokio rezultato mes siekiame. „Tai nėra kažkoks išlikimo žaidimas. Tai yra sutelkimas potencialo jautriai apmąstant, kaip tai padaryti, kokios sinergijos yra pačios racionaliausios, prasmingiausios ir užtikrintų ilgalaikį teigiamą pokytį sistemoje“, – sakė ministrė.
Siūlymų dėl ateities laukiama ir iš aukštųjų mokyklų
Pasak švietimo ir mokslo ministrės, šiuo metu svarbiausi du dalykai: pirma, apibrėžti mokslo ir studijų sistemos viziją ir tikslą. Antra, kiek pačios aukštosios mokyklos – universitetai, kolegijos – gali pateikti siūlymus, kaip ta vizija galėtų būti įgyvendinta.
„Turime moderuoti diskusiją išsakant tiek valstybės valią, tiek išsakant pačių aukštųjų mokyklų siūlymus. Labai svarbu, kad tas procesas vyktų aiškiai, skaidriai, kad visi siūlymai būtų viešai diskutuojami, kad mes priimtume tuos siūlymus, kurie kuria didžiausią pridėtinę vertę – ir ne tiktai efektyvumo ir ekonomijos prasme, bet ir kokybės prasme“, – pabrėžė J. Petrauskienė.
Ministrė pažymėjo, kad patirties, kaip vykdyti tokius procesus, galima mokytis iš daugelio šalių, Lietuva tokios patirties neturi, nors per nepriklausomybės laikotarpį buvo ne vienas bandymas sudėlioti aukštojo mokslo konsolidacijos planą.
„Niekada dar nebuvom priėję prie to etapo, kur jau imtumėmės realių veiksmų. Tai aš labai visus kviečiu išsakyti aiškiai siūlymus, o vyriausybės, valstybės priedermė yra įvardinti kartu su jumis, kokio rezultato mes norime pasiekti per kokį laikotarpį“, – sakė J. Petrauskienė.
Kaip pabrėžė ministrė, geriausia patirtis rodo, kad valstybė turi aiškiai išsakyti kryptį, o siūlymus, kaip tą kryptį galima įgyvendinti, teikia aukštosios mokyklos. Tą kryptį reikėtų įvardinti artimiausiu metu. Tokiu būdu būtų nuimtos neigiamos emocijas, kuriančios didelį nesaugumo ir neaiškumo jausmą akademinėje bendruomenėje.
„Yra rengiamas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, ten turėtų būti labai aiškiai įvardinta kryptis. Ir toliau normaliai moderuojamas procesas, kaip ir vyksta visose šalyse. Universitetai, kolegijos teiks siūlymus ir reikia juos skaidriai vertinti. Nes yra įvairių bandymų labai greitai priimti tuos sprendimus, neišdiskutavus, neįvertinus tų sprendimų aiškios kuriamos pridėtinės vertės. Tai nėra tas kelias, kuriuo turėtumėm eiti“, – sakė ministrė J. Petrauskienė.
Švietimo ir mokslo ministerijos informacija
