Dėl menkos konkurencijos gydymo įstaigos reagentus ir diagnostikos priemones kartais perka dukart brangiau nei galėtų, pareiškė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
„Pagrindinė priežastis, dėl ko neužtikrinama konkurencija reagentų ir diagnostikos priemonių pirkimuose – prisirišimas prie vieno tiekėjo. Konkretaus gamintojo įranga gali būti naudojama tik su to paties gamintojo reagentais“, - sako VPT direktorė Diana Vilytė.
VPT vertinimu, dėl konkurencijos nebuvimo šių priemonių kainos gydymo įstaigoms kai kuriais atvejais išauga 48 procentais.
VPT atlikta apžvalga parodė, kad du trečdalius laboratorinių reagentų ir diagnostikos priemonių rinkos užima penki tiekėjai, o trečdalį dalijasi 115 įmonių. Geriausiai sekasi bendrovei „Interlux“ - ji laimi daugiau nei pusę visų Kauno ir Vilniaus Santariškių klinikų pirkimų, o visoje Lietuvoje užima daugiau nei penktadalį rinkos. 2013-2015 metais bendrovė pasirašė tokių sutarčių už daugiau nei 22 mln. eurų.
Kiti didieji tiekėjai yra „Diagnostinės sistemos“, kuri laimi 16,4 proc. viešųjų pirkimų, „Diamedica“, „Roche Lietuva“ ir „Vitrolab“ - atitinkamai 9,7 proc., 9,6 proc. ir 8,1 proc.
Tarnyba pažymi, kad beveik pusei (47 proc.) konkursų galutinius pasiūlymus teikia tik vienas tiekėjas, ir tai nutinka dėl dviejų priežasčių: arba visai neatsiranda konkurentų, arba kitų dalyvių pasiūlymai yra atmetami.
D.Vilytė pabrėžia, kad Europos Komisijos (EK) vertinime pagal iš vieno tiekėjo įvykdomų pirkimų skaičių Lietuva patenka tarp blogiausiai vertinamų ES šalių.
„Įprasta tarptautinė praktika – pirkti tyrimus, o ne priemones jiems atlikti: taip išvengiama nenumatytų papildomų išlaidų, neprisirišama prie konkrečių gamintojų, tiekėjui mokama už atliktus tyrimus“, - sako ji.
„Mūsų duomenimis, 2013–2015 metais reagentų pirkimuose dalyvavo 137 tiekėjai, tad gydymo įstaigos turi galimybių užtikrinti realią, o ne imituojamą konkurenciją – tai leistų gauti geresnę perkamų prekių kainą ir kokybę“, - sakė D. Vilytė.
Anot D.Vilytės, būtent tokią praktiką taiko ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
VPT nuomone, tai yra ydinga schema: gydymo įstaigos tyrimams naudoja įrangą, kurią iš gamintojų gauna neatlygintinai arba pagal panaudos sutartis, tačiau taip vėliau priverstos įsigyti tik su jai tinkamus reagentus ir medžiagas.
Tyrimas taip pat parodė, kad įstaigos nėra linkusios sudaryti preliminarių sutarčių su tiekėjais - tai leistų įsigyti ne visą sutartą įrangos ar reagentų kiekį, o pirkti juos „pagal poreikį“: preliminarias sutartis 2013-2015 metais buvo siekiama sudaryti tik 9 iš 444 atvejų.
Tarnyba nurodo, jog tyrimas atliktas, gavus rinkos dalyvių skundų.
VPT nurodė, kad reikalavimus pirkimuose turėtų atitikti ne mažiau kaip 5 gamintojų įranga, o tyrimų reikalavimuose užtektų nurodyti, kiek ir kokių tyrimų įstaiga planuoja atlikti. Tokiu atveju, pasak VPT, į tyrimo kainą tiekėjas įtrauktų visas reikalingas jam atlikti medžiagas. VPT duomenimis, Lietuvoje toks modelis didžiausioms privačioms klinikinėms laboratorijoms padėjo sutaupyti nuo iki 25 proc. išlaidų.
VPT duomenimis, įsigijimai medicinos srityje sudaro 16 proc. visų viešųjų pirkimų, apie dešimtadalis jų atliekami įsigijant reagentus ir diagnostikos priemones.
Vilnius, gruodžio 8 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
