Kalėdos Vilniaus vairuotojams ateis anksčiau – po pusantrų metų grandiozinių statybų, gruodžio 20 d., 11 val. vairuotojai kviečiami išbandyti jau užbaigtą vieną svarbiausių pastarojo meto kelių infrastruktūros objektą – Vilniaus Vakarinį aplinkkelį. Vilniečiai ir tranzitu per šalies sostinę vykstantieji su didžiausiu nekantrumu laukė III-ojo etapo atidarymo, todėl sostinės mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva į greitkelio atidarymą yra kviečiami ne išskirtiniai svečiai, o visi norintys jį išmėginti. Atidarymo dieną „startas“ iš abiejų aplinkkelio pusių bus duotas nuo 11 val.
„Vilniaus vakarinis aplinkkelis neabejotinai yra tas objektas, kurio šiemet vilniečiai laukė labiausiai. Esu dėkingas rangovams, kurie nagailėdami jėgų ir laiko visus pusantrų metų nuoširdžiai ir atkakliai darbavosi objekte, ypač rimtai vertindami jo reikšmę. Tikiu, kad vilniečiai ir miesto svečiai deramai įvertins savivaldybės ir rangovo pastangas, gerinant susisiekimą mieste. Savo ruožtu, jau planuojame kitus eismo ir infrastrktūros pagerinimus, kurie nebuvo suprojektuoti statant aplinkkelį, bet yra reikšmingi miesto transporto sistemai“, – sako Vilniaus meras.
Skaičiuojama, kad integruotu tarptautiniu transporto koridoriumi šiaurinėje miesto dalyje per parą nuolat važiuos apie 65 tūkst. žmonių: apie 45 tūkst. miestiečių ir apie 20 tūkst. tranzitu keliaujančių į užmiestį. Paros transporto srautas sieks iki 33 tūkst. automobilių (arba 2500 aut./h).
Projekto III etape buvo nutiesta gatvės atkarpa nuo Ozo gatvės iki Ukmergės gatvės, 5,4 km ilgio greito eismo kelias, pastatyta 1 estakada, 5 viadukai ir vienas pėsčiųjų viadukas. Iš viso buvo įrengta apie 1260 gatvių, viadukų ir pėsčiųjų tilto apšvietimui skirtų šviestuvų, sumontuotos 902 apšvietimo atramos, įrengta apie 600 kelio ženklų, lietaus nuotekų tinklui įrengti buvo paklota beveik 15 km vamzdžių, aplinkkelio trasoje įrengta beveik 14 km metalinių atitvarų, rekonstruojant elektros liniją nutiesta beveik 20 km aukštos įtampos požeminių kabelių.
Vakariniu aplinkkeliu bus galima važiuoti 90 kilometrų per valandą greičiu, nes tai nesukels jokio pavojaus eismo saugumui.
Priimdama sprendimą, savivaldybė kartu su Automobilių kelių direkcija nagrinėjo eismo situaciją, srautus ir jų greitį tiek Vakarinio aplinkkelio etapuose, tiek Gariūnų gatvėje, Vilniaus pietiniame aplinkkelyje, Kirtimų gatvėje. Bendras kelio ruožas jungia magistralinius kelius A 1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda, A 15 Vilnius – Lyda bei A2 Vilnius – Panevėžys. Tačiau yra numatyta ir išimčių, kur greitis bus sumažintas iki 70 km per valandą dėl saugumo: ties dviejų lygių sankryžomis su Šiaurine ir Ukmergės gatvėmis, ties persirikiavimo juostomis, Gariūnų gatvėje ties šviesoforais reguliuojama sankryža su Paneriškių gatve. Toks pat greitis yra numatytas ir Vilniaus Pietiniame aplinkkelyje ties persirikiavimo juostomis, nuovažomis į teritorijas.
Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapui skirtas 84,06 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimas, dar 21 mln. Eur projektui skyrė savivaldybė.
Savivaldybė už vakarinio aplinkkelio statybos darbus rangovams nėra skolinga, mokėjimai vykdomi laiku.
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus informacija
