Kun. Nerijus Vyšniauskas, Kauno šv. Juozapo parapijos vikaras ir Danijos lietuvių katalikų kapelionas balandžio mėnesį Romoje apgynė mokslų daktaro disertaciją dogminės teologijos srityje Popiežiškajame Saleziečių universitete. Naujasis teologijos daktaras kunigas Nerijus Vyšniauskas apie savo pastoracinę veiklą Danijoje ir disertaciją tema “Šiluvos šventovė Lietuvoje. Istoriniai, teologiniai ir pastoraciniai apsektai” papasakojo Vatikano radijui. Pokalbis įrašytas balandžio 19 dieną.
2016 m. balandžio 16 dieną Telšiuose vyko tradicinis visų Telšių vyskupijos ministrantų susitikimas. Iš daugumos Telšių vyskupijos parapijų, įvairaus amžiaus Šv. Mišių patarnautojai rinkosi į susitikimą, kurio šiais Gailestingumo metais tema – „Bažnyčia – Tėvo gailestingumo ženklas“. Nuo ryto vyko registracija, kurios metu į susitikimą atvyko ir užsiregistravo arti 60 ministrantų. Susirinkusiuosius pasveikino ir visais suvažiavusiaisiais pasidžiaugė Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kun. dr. Ramūnas Norkus.
Vatikane popiežiaus vardadienis yra valstybinė šventė ir todėl šią dieną nebuvo jokios oficialios popiežiaus veiklos. Tačiau neoficialiai popiežius šeštadienį buvo išėjęs į Šv. Petro aikštę ir su šimtais kitų kunigų klausėsi berniukų ir mergaičių nuo 13 iki 16 metų, dalyvaujančių Paauglių jubiliejuje, išpažinčių.
Kančios išvakarėse Jėzus pakvietė mokinius valgyti vakarienę ir jos metu įsteigė Mišių auką, kad iki pasaulio pabaigos Eucharistija stiprintų ištikimus savo sekėjus ir jiems nuolat primintų Dievo meilę.
Kai Judas pasišalino iš kambario, ketindamas išduoti savo Mokytoją, Jėzus tą jautrią valandą paragino mokinius mylėti vieni kitus ir nurodė, kaip tai reikia daryti: „Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“ (Jn 13,34).
Visame pasaulyje milijonai geros valios žmonių mini Gyvybės dieną ir dėkoja Dievui už gyvybės dovaną. Dievas, pašaukdamas mus į gyvenimą, mums pažadėjo amžinojo gyvenimo dovaną, o Jėzus Kristus net gyvybę už mus paaukojo. Mums, krikščionims, gyvybės dovana yra drauge ir amžinojo gyvenimo dovana.
Paskutinis balandžio mėnesio sekmadienis – Pasaulinė gyvybės diena. Bet kuriai gyvai būtybei nieko taip gyvybiškai nereikia, kaip tik meilės. Štai viename JAV mieste yra „Močiutės telefono linija“, į kurią bet kada gali skambinti viso miesto vaikai, kai jie yra vieniši, apleisti ir pamiršti tėvų. Daugelis vaikų dalinasi savo patirtimi mokykloje, kieme ir namuose. Šių visų skambučių varomoji jėga – vienatvė. Vaikai, kurie turėtų kaip tik jausti nuolatinį vaikystės džiaugsmą, deja, dažnai yra palikti vieni su savimi, su savo vaikiška vienatve. Šiandienos tėvai dažnai tuščiai teisinasi, kad nupirktas žaislas, kompiuteris, išmanusis telefonas gali užgydyti visas auklėjimo ir gyvenimo spragas bei žaizdas. Deja... Pasaulyje nėra tokių daiktų ar išmaniosios technikos, kuri galėtų pakeisti tėvų ir vaikų gyvą MEILĖS ryšį.
Balandžio 11 d. 12.00 val. Ignalinos Švč. Mergelės Marijos ir kaimyninių parapijų tikintieji, kartu su gausiai susirinkusiai kunigais ir Vilniaus Arkivyskupu Metropolitu Gintaru Grušu šventė dvigubą šventę: Kun. Jono Kardelio 50-tą kunigystės jubiliejų, naujojo altoriaus (Dievo stalo) dedikavimą (konsekravimą) ir tabernakulio pašventinimą .
Kviečiame pasigrožėti šventinėmis akimirkomis…
Nuotraukos:: Sigito Mackonio
Jėzus save vadino Geruoju Ganytoju: „Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę (Jn 10, 14-15). Ką sakė, taip ir padarė: ant savęs prisiėmė mūsų nuodėmes ir mirė ant kryžiaus.
Šitas Gerojo Ganytojo įvaizdis Dievui buvo taikomas nuo Senojo Testamento laikų. 23 - je psalmėje skaitome: „Viešpats yra mano Ganytojas... Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi“ (Ps 23, 1-4).
Mūsų pasaulyje netrūksta nuoskaudų ir atstūmimų, tad daug žmonių jau pripratę prie žaizdų, skaudinimo, pripratę būti gyvenimo talžomi. Gyvena su skausmu ir neužgyjančiomis dvasios žaizdomis, tarsi taip ir reikia, nesusimąstydami apie išeitį – atleidimą, padedantį išgyti.
Skaudinamam žmogui neretai būna tiesiog per sunku pačiam išsikapstyti, todėl jis deda visas pastangas, kad išmoktų gyventi su nuoskauda. Bet pasveikti galima, ir to reiktų siekti. Ir pirmasis balzamas emociniam skausmui gydyti – atleidimas.
Balandžio 12–14 d. Lietuvoje viešėjo Basųjų karmelitų ordino generalinis vyresnysis tėvas Saverio Cannistra OCD, kartu su sekretoriumi tėvu Rafalu Wilkowskiu OCD ir tėvu Kazimieru Morawskiu OCD iš Baltarusijos atvykęs aptarti Basųjų karmelitų steigimo Lietuvoje klausimų.
Sukalbėjęs sekmadienio vidudienio maldą Šventasis Tėvas savo klausytojams šv. Petro aikštėje ir tiems, kuriuos jo žodžiai pasiekia per žiniasklaidos priemones, padėkojo už palydėjimą malda jo šeštadienio kelionėje į Graikiją, į Lesbo salą, ir apsilankymą migrantų stovykloje.
Popiežius Pranciškus norėdamas duoti konkretų svetingumo liudijimą, iš Lesbo salos parsivežė į Romą tris pabėgėlių šeimas, šešis suaugusius ir šešis vaikus. Šie asmenys į Lesbo salą buvo atvykę dar prieš Europos Sąjungos ir Turkijos sutarties pasirašymą.
Šeštadienį po pietų popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus bei Atėnų ortodoksų arkivyskupas Jeronimas Mitilėnės jūros uoste susitiko su Lesbo salos gyventojais ir su mažąja katalikų bendruomene. Buvo taip pat meldžiamasi už žuvusius migrantus, ypač tuos, kurie nuskendo plaukdami į Lesbo salą iš netoli esančios Turkijos.
Be žodinių pareiškimų popiežius Pranciškus, patriarchas Baltramiejus ir Atėnų bei visos Graikijos arkivyskupas Jeronimas paskelbė ir bendrą deklaraciją, kuri, būtų galima pasakyti, yra oficialus apibendrinimas to, ką jie norėjo perduoti įvairiems adresatams: pirmiausia, patiems pabėgėliams, bet taip pat savo bažnytinėms bendruomenėms ir tarptautinei bendruomenei.
Daugelį katalikų glumina specifiniai vyskupo drabužiai ir atributai, kurie atrodo neįprasti šiems laikams ir kiek pompastiški. Verta pasigilinti į jų prasmę ir tradiciją, siekiančią pirmuosius amžius ir turinčią sąsajų su Senuoju Testamentu.
Vyskupai turi savitas insignicijas, kurios yra jų skiriamasis ženklas ir išreiškia šventimų sakramento pilnatvę. Tai pektoralas (ant krūtinės nešiojamas kryžius), žiedas, mitra, pastoralas (ganytojiškoji lazda) ir palijus.
Publikacija parengta pagal dr. Elžbietos Matulewicz straipsnį „Dievo gailestingumas Pal. Jurgio Matulaičio mokyme ir gyvenime“, publikuotą knygoje „Palaimintojo Jurgio Matulaičio dvasios sklaida. Trys Matulaitiniai simpoziumai“ (Marijonų talkininkų centro leidykla, 2003). Parengė ses. Viktorija Plečkaitytė MVS kongregacijos vadovė.
57 O Jėzau, Tu esi mano gyvenimo gyvenimas.
78 Elkis su manimi, Jėzau, kaip Tau patinka. Aš visur Tave garbinsiu. Ir tegul manyje išsipildo visa Tavo valia, o mano Viešpatie ir Dieve, o aš šlovinsiu Tavo beribį gailestingumą.
133 Esu vargeta, bet pasitikiu Dievo gailestingumu.
140 Tyra meilė gali nuveikti didelius darbus, ji nepalūžta nuo sunkumų ir prieštaravimų. Ji žino, kad norint patikti Dievui tereikia vieno, tai yra visų, net mažiausius dalykus daryti iš didelės meilės.
IV Velykų sekmadienis – tai Gerojo Ganytojo ir pasaulinė maldų diena už pašaukimus. Šį sekmadienį ypatingu būdu apmąstome Kristų kaip Gerąjį Ganytoją, kurį avys atpažįsta, klauso Jo balso ir seka paskui Jį. Jeigu šie trys bruožai yra gyvi pavyzdžiai kiekvienam iš mūsų, tada esame verti tokio gerojo ganytojo, koks yra pats Kristus, kuris ieško kiekvieno iš mūsų net tada, jei taptume ir paklydusia avimi.
Popiežiui paskelbus naująjį apaštališkąjį paraginimą, spaudoje pasirodė nemažai komentarų. Pristatome keletą jų.
Kunigas Antono Spadaro, jėzuitų žurnalo „La Civilta Cattolica“ redaktorius, interviu „Aleteia“ portalui sako, kad paraginimas žymi kalbėjimo būdo pasikeitimą, kuris iš esmės prasidėjo su popiežiaus Pranciškaus pontifikatu. Popiežius kalba taip, kad visi galėtų suprasti. Dokumente atsiskleidžia gilus poros gyvenime egzistuojančių psichologinių dinamikų, aistrų, erotizmo suvokimas ir viskas vadinama tikraisiais vardais. Dokumentas yra ne apie doktriną, bet šeimos džiaugsmą ir meilę, popiežius kalba apie dalykus, kuriuos žmonės patiria kasdienybėje. Popiežius kalba kaip ganytojas, jo žinia skirta ne teoretikams, bet krikščionims.
Per Velykas ir po jų Mišiose buvo skaitomi evangelistų pasakojimai apie Jėzaus pasirodymus moterims, į Emausą ėjusiems dviem mokiniams, Jėzaus mokiniams, susirinkusiems į Paskutinės Vakarienės menę ir vėliau žvejojantiems Genezareto ežere.
Reikia klausyti Šventosios Dvasios. Nereikia jai priešintis, - sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos skaitinį iš Apaštalų darbų. Pastarosiomis dienomis Mišių skaitiniuose buvo kalbama apie Šventosios Dvasios įkvėptą pirmųjų krikščionių veikimą ir apie kitų priešinimąsi Šventajai Dvasiai. Jos įkvėpimo nepriėmė Jeruzalės šventyklos kunigai, nors matė apaštalų daromus stebuklus. Šventajai Dvasiai priešinosi ir tie, kurie nužudė diakoną Steponą. O štai šį kartą Apaštalų darbų knyga pasakoja apie Šventosios Dvasios įkvėptą apaštalą Pilypą, kuris krikštija svetimšalį etiopą. O jis, tos pačios Dvasios paskatintas, prašo, kad apaštalas jį pakrikštytų.
Trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Pranciškus, komentuodamas apaštalo Mato pašaukimą, dar kartą apsvarstė žmogiško nuodėmingumo ir Dievo gailestingumo susitikimą: tiek paties Mato, tiek visų tikinčiųjų gyvenime.
Matas buvo muitininkas, mokesčių rinkėjas, dirbęs romėnams, ir todėl traktuojamas kaip viešas nusidėjėlis. Tačiau Jėzus pakviečia jį juo sekti ir tapti jo mokiniu. Matas sutinka ir pakviečia į savo namus vakarienei, su visais mokiniais. Tada ir kyla ginčas tarp Jėzaus mokinių ir fariziejų, kurie priekaištauja jiems, kad jie, kartu su Mokytoju, dalinasi maistu su muitininkais ir nusidėjėliais. Pasak jų, į tokių žmonių namus negalima eiti. O Jėzus, priešingai, nuo jų nesišalina, bet lankosi jų namuose, atsisėda šalia jų. O tai reiškia, kad jie gali tapti jo mokiniais.
Rinkti politinius lyderius, kurie darbuotųsi vardan bendrojo gėrio ir būtų pasišventę tarnauti piliečiams: taip likus mėnesiui iki politinių rinkimų, kurių metu bus renkamas ir šalies prezidentas, tikinčiuosius ragina Filipinų vyskupai. Konferencijos pirmininko arkivyskupo Socrates Villegas pasirašytoje notoje rašoma, kad Filipinų ganytojai parengė gaires rinkėjams pagal dešimt įsakymų. Šių gairių santrauką paskelbė agentūra „Fides“.
Vau daugiau nei 400 metų prie Aušros vartų Dievo Gailestingumo Motinos paveikslo susitinka Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kitų kraštų tikintieji melsti globos ir užtarimo, dėkoti už patirtas malones.
Dievo Gailestingumo Motina buvo ypač brangi šv. Faustinai, Dievo Gailestingumo Motinos kongregacijos vienuolei, tapusiai viena žymiausių Bažnyčios mistikių, per kurią Jėzus perdavė žmonijai Dievo Gailestingumo žinią, kviesdamas atsigręžti į Jo Gailestingumą: „Senajame Testamente, – sakė Jis jai, – siunčiu pranašus pas savo tautą su griausmais. Šiandien siunčiu tave pas visą žmoniją su manuoju Gailestingumu.Nenoriu bausti išvargintos žmonijos, bet trokštu ją išgydyti, glausdamas prie gailestingosios savo širdies“ (Dien. 1588). „Iki ateisiu kaip teisingas Teisėjas, plačiai atversiu savo Gailestingumo duris. Kas nenori įeiti pro Gailestingumo duris, tas turi įeiti pro mano teisingumo duris” (Dien. 1146).
Balandžio 8 d. buvo paskelbtas posinodinis apaštališkasis paraginimas „Amoris laetitia“ (Meilės džiaugsmas), kurį popiežius Pranciškus parašė remdamasis pernai ir užpernai vykusių dviejų šeimos problemas ir pašaukimą nagrinėjusių Vyskupų Sinodo asamblėjų siūlymais. Apaštališkąjį paraginimą popiežius pasirašė kovo 19 d.
Apie 40 tūkst. žmonių dalyvavo balandžio 9 d. rytą Šv. Petro aikštėje vykusioje jubiliejinėje bendrojoje audiencijoje. Popiežius Pranciškus jiems kalbėjo apie išmaldą – vieną tradicinių gerųjų darbų, kurio nereikėtų neužmiršti ypač dabar, kai švenčiame Gailestingumo metus.
Popiežius Pranciškus paskyrė kardinolą Pietro Parolin, Vatikano valstybės sekretorių, Popiežiškuoju legatu į Lietuvos nacionalinį gailestingumo kongresą Vilniuje gegužės 6-8 dienomis, pažymima šeštadienį Vatikane paskelbtame oficialiame komunikate.
Lietuvos Vyskupų konferencijos sekretoriatas pranešė apie Vatikano valstybės sekretoriaus apsilankymą po vyskupų plenarinio posėdžio Marijampolėje, balandžio 4 dieną. Posėdyje dalyvavęs Apaštališkasis nuncijus Lietuvai arkivyskupas Pedro Lopez Quintana Lietuvos ganytojams pristatė Vatikano Valstybės sekretoriaus apsilankymo Vilniuje detales.
Kun. Antanas Saulaitis dalijasi patarimais, kaip galima skaityti Šv. Raštą. Kaip jį „prisijaukinti“, jei niekada nesame skaitę patys? Ar geriausia pradėti nuo pradžių? Gal vertėtų pirmiau perskaityti kokią knygą apie Šv. Raštą? Kun. Antanas Saulaitis yra kunigas jėzuitas, Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčios vicerektorius. Daugelį metų darbavosi JAV, Brazilijoje.
Esu tikintis, dalyvauju šv. Mišiose sekmadieniais ir stengiuosi neapleisti maldos, tačiau pats niekuomet nesu skaitęs Šventojo Rašto. Nuo ko vertėtų pradėti?..
Jau labai geras žingsnis – bažnyčioje klausytis ir girdėti Dievo žodį. Homilija (pamokslas) dažnai būna apie dienos skaitinių reikšmę šiandien. Iš anksto namie paskaičius numatytus skaitinius, dar geriau girdime ir Šv. Raštą, ir suvokiame Gerąją Naujieną, kuri skirta mums dabar ir čia.
Balandžio 5 d. Ignalinos r. sudegė Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Medinė liaudies architektūros formų bažnyčia pastatyta 1773-iais metais. Bažnyčios gaisras Ceikinių parapijos tikintiesiems ir bažnyčią aptarnaujančiam kunigui Marijonui Savickui tapo skaudžia nelaime – pastaraisiais metais bendruomenės pastangomis bažnyčia buvo remontuojama ir gražinama, nuveikta daug prasmingų darbų.
Penktadienį paviešintas popiežiaus Pranciškaus posinodinis apaštališkasis paraginimas šeimos tema Amoris Laetitia (Meilės džiaugsmas). Jį popiežius parašė remdamasis dviejų vyskupų sinodų apie šeimų sielovadą išvadomis ir darbo grupių pasiūlymais.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
