Pirmadienio rytą popiežius Pranciškus susitiko su „Europos vienuolių tinklo prieš prekybą žmonėmis ir išnaudojimą“ suvažiavimo dalyviais. Sveikindamas seseris vienuoles, brolius, o taip pat pasauliečius, kurie įvairiose Europos šalyse padeda vaduotis iš prekybos žmonėmis pinklių, o taip pat rūpinasi išvaduotųjų reintegracija, popiežius atkreipė dėmesį, kad jų suvažiavimas vyksta visoje Bažnyčioje švenčiant Gailestingumo metus.

Dar viena ištrauka iš popiežiaus Pranciškaus dokumento apie šeimą ir santuoką. Už vertimą dėkojame „Bažnyčios žinių" redakcijai.

Šalia nedidelio branduolio, kurį sudaro sutuoktiniai ir jų vaikai, yra platesnė šeima – jos nevalia ignoruoti. Juk „vyro ir moters meilę santuokoje, taip pat tos pačios šeimos narių – tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, giminių ir namiškių – tarpusavio meilę gaivina ir palaiko nenutrūkstama vidinė dinamika, teikianti šeimai vis stipresnę ir intensyvesnę bendrystę, kuri yra santuokinės ir šeimos bendruomenės pagrindas ir siela“. Ta aplinka taip pat aprėpia draugus bei šeimas, su kuriomis draugaujama, taip pat šeimų bendruomenes, kurios palaiko viena kitą išgyvendamos sunkumus, vykdydamos socialines pareigas ir puoselėdamos tikėjimą.

Lapkričio 6 dieną Vatikane minima Gailestingumo jubiliejaus kalinių diena. Popiežius Pranciškus šiemet net yra suteikęs malonę, kad išpažintį atlikęs kalinys gali pelnyti atlaidus paprasčiausiai pamaldžiai peržengdamas savo kameros duris, atstojančias katedrų gailestingumo vartus. Popiežius ir savo pavyzdžiu, Didįjį ketvirtadienį nuplovęs nuteistiesiems kojas, ragina atlikti konkretų gailestingumo darbą – aplankyti kalinį. Tokią akciją lapkričio 7 dieną Lietuvoje organizuoja ir Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“. Tačiau Lietuvoje vis dar egzistuoja didelis nuteistųjų ir visuomenės susipriešinimas. Pastaroji neretai įsitikinusi, kad tie žmonės nepataisomi. Ar tikrai? Kalbamės su jau dešimtmetį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dirbančiu pranciškonu kunigu Arūnu Peškaičiu apie tai, kaip jo akyse keičiasi kalinių gyvenimai ir kaip būtų galima tirpdyti neapykantą nuteistiesiems.

Popiežius Pranciškus sekmadienį Šv. Petro bazilikoje Vatikane aukojo specialias Gailestingumo jubiliejaus metų mišias kaliniams, kurių metu paskelbė gailestingumo ir vilties žinią nuteistiesiems visame pasaulyje.

Lapkričio pradžia skirta mirusiųjų minėjimui ir pagerbimui. Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų šventė. Diena, prilygstanti pirmajai Velykų dienai, tačiau, anot dvasininkų, daugelis ją praleidžia kapinėse. Lakričio 2-oji – Vėlinės, kai lankomi mirusiųjų kapai. Visuomenėje dažnai šios dienos painiojamos.

Eina į pabaigą popiežiaus pradėtas ypatingasis Gailestingumo jubiliejus. Vienas paskutiniųjų bus šį savaitgalį, lapkričio 5-6 dienomis švęsimas Kalinių jubiliejus. Kalinių jubiliejinę dieną ketvirtadienį Vatikane pristatė arkivyskupas Rino Fisichella, Naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas. Kalbėdamas Vatikano spaudos salėje arkivyskupas priminė popiežiaus Pranciškaus liudijamą ypatingą dėmesį kaliniams, pasidžiaugė, kad Kalinių jubiliejus bus švenčiamas ne vien Romoje su popiežiumi, bet ir daugelyje kitų pasaulio vyskupijų.

Liturginiai metai jau eina į pabaigą. Kaip žmogus į gyvenimo pabaigą susimąsto apie tai, kaip gyventa ir kas laukia užbaigus šią žemišką kelionę, taip ir Dievo Žodis sekmadienį po Vėlinių bando atsakyti į žmogaus būties ir gyvenimo prasmės klausimus.

Tradiciškai, grįžtant iš apaštalinės kelionės, popiežius atsako į žurnalistų klausimus. Taip buvo ir šį kartą, Pranciškui esant pakeliui į Romą, po dviejų dienų Švedijoje, ekumeniškai pradėjus Reformacijos penkių šimtų metų minėjimą.

Pirmasis klausimas buvo apie imigraciją į Europą, kurios daug kas baiminasi ar netgi mano, kad ji yra grėsmė Europos krikščioniškai kultūrai. Štai ir Švedija, garsėjusi ilga pabėgėlių priėmimo tradicija, pradeda uždaryti savo sienas.

Trečiadienio, Vėlinių dienos pavakare popiežius Pranciškus aplankė Romos šiauriniame pakrašty esančias pagrindines Prima Porta kapines ir aukojo mirusiųjų tikinčiųjų atminimo dienos Mišias.

„Dievui pašvęstas gyvenimas yra Bažnyčiai skirta dovana, kuri gimsta Bažnyčioje, auga Bažnyčioje ir tarnauja Bažnyčiai“, sakė popiežius Pranciškus penktadienį susitikęs su dviem šimtais vyskupų ir kunigų, vietinėse Bažnyčiose atsakingų už bendradarbiavimą su Dievui pašvęsto gyvenimo bendruomenėmis. Jie dalyvauja šiomis dienomis Romoje vykstančiame suvažiavime.

Kunigas Danielis P. Horanas OFM 2014 m. pasirodžiusioje knygoje Pranciškoniška Thomo Mertono širdis (The Franciscan Heart of Thomas Merton) rašė, jog Thomo Mertono tikėjimo gyvenimas vestas troškimo atsakyti į du kryptį teikusius klausimus: kas esu aš, kas yra Dievas? Pasak pranciškono, šios paieškos neatskiriamos – manoji tapatybė susijusi su Dievo radimu (p. 96). Tuo tarpu Los Andželo vyskupas Robertas Barronas trapistų vienuolį mini tarp tų, kurie XXI a. žmogui galėtų padėti grįžti prie kontempliatyviosios maldos. Mat pastaroji – „krikščionybės šerdis, gyvenimo sutelkimas apie Dievą“. Ieškome Dievo, tačiau „tą akimirką, kai Jį randame, Jis jau pradingęs!“ – rašo T. Mertonas. Tikslas, į kurį einama, kurio siekiama (juo juk gali tapti ne Dievas, o kas nors kitas), kaip ir šerdis, apie kurią sutelkiame gyvenimą, keičia ir formuoja patį žmogų. Tad rasti teisingą kryptį labai svarbu.

Popiežius Pranciškus, antrą vizito Švedijoje dieną aukojęs šv. Mišias Malmės miesto katalikams, kurių daugumą sudaro imigrantai, gyrė juos priėmusius švedus.

Tai visų teisiųjų mirusiųjų diena. Jie atsisveikino su šiuo pasauliu būdami pašvenčiamojoje Dievo malonėje, neturėdami neatleistų sunkių nuodėmių, bet tik nesuspėję pilnai atlikti bausmių už jau dovanotas sunkias nuodėmes ar už nedovanotas lengvąsias nuodėmes. Tas bausmes teisiųjų sielos atlieka skaistykloje. 

Spalio 30 d. Sekmadienį šiauliečiams pristatytas naujasis Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio kalendorius „Išganytojo relikvijos“, skirtas 2017 m.

11 val. Šiaulių katedroje vyskupas aukojo šventąsias Mišias. Po jų rinktasi Šiaulių vyskupijos pastoracinio centro salėje. Renginį režisavo ir vedė Šiaulių valstybinio dramos teatro režisierė Regina Steponavičiūtė. Smuiku grojo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos auklėtinė Rūta Klungevičiūtė.