Seimas pritarė LR Prezidento dekretu grąžintam Seimui pakartotinai svarstyti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymui su visomis Prezidentės teikiamomis pataisomis ir papildymais.

Įstatymą, kuriuo tobulinama žmonių palaikų laidojimo tvarka, išvežant palaikus į užsienio valstybes, Seimas priėmė 2015 m. gruodžio 17 d.

      Atėjus kalendoriniam pavasariui, mokyklose prasideda sujudimas: artėja brandos egzaminų sesija. Moksleiviai privalo pasirinkti egzaminus, kuriuos laikys. Jie registruojami sistemoje KELTAS ir pakeisti jų nebeįmanoma. Kad baigtų vidurinio ugdymo programą, abiturientai turi išlaikyti mažiausiai du egzaminus. Vienas jų – lietuvių kalbos ir literatūros – privalomas.

Prasidės anksti

Pasak Mažeikių r. savivaldybės Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Apolinaro Stonkaus, šiemet egzaminų sesija prasideda kaip niekad anksti. Pirmasis valstybinis egzaminas vyks kovo 21 d.: „Niekada nebūdavo taip anksti, yra tokių įdomių pasamprotavimų. Dar nepasibaigus mokslo metams laikome egzaminus, bet taip aukščiausioms galvoms atrodo, kad taip geriau, taip ir darome, nors man asmeniškai nepatinka tokia egzaminų laikymo tvarka. Egzaminų centras pareiškė, jog nori sutilpti į tam tikrą laiko tarpą, nori užbaigti anksčiau. Birželio 23 d. prasideda pakartotinė sesija, ji baigsis liepos 7 d. Kitaip neišeina, trūksta laiko.“

      Kovo 11-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, surengtas tradicinis, jau 19-asis rajono rankų lenkimo čempionatas, kuriame susikove stipriausi rajono rankų lenkikai įvairiose svorio kategorijose. Rankų stiprumą išbandė ne tik vyrai, bet ir moterys.

Dalyvių daugėja

      Pasak čempionato iniciatoriaus ir vieno iš organizatorių, jėgos sporto klubo „Mažeikių švyturys“ trenerio Benjamino Milio, idėja rengti tokį rajono čempionatą kilo prieš 19 metų dalyvavus panašiame turnyre Kuršėnuose: „Man labai patiko toks renginys, svarbiausia, žmonių užimtumas, pomėgis sportuoti. Pagalvojau, kodėl tokio turnyro nėra pas mus Mažeikiuose, juk mūsų klubas jėgos sporto klubas, galėtume organizuoti. Tais pačiais metais ir surengėme pirmąjį čempionatą, o štai jau kitąmet švęsime 20 metų jubiliejų.“

Klausimas:

Norėčiau sužinoti, iš kokių pajamų antstoliai negali išskaičiuoti skolų ir kokią dalį atlyginimo gali išskaičiuoti antstolis?

Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis

Pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas, numato Civilinio proceso kodekso (CPK) 739 straipsnis. Išieškojimas negalimas iš valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; iš išmokų vaikams, mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą; iš išeitinės išmokos; iš sumų, kurios mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; iš kompensacinių išmokų už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą; iš laidojimo pašalpų; iš išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą (šalpos pensijų, šalpos našlaičių pensijų ir kt.); iš kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.

Kovo mėn. 15 d. Mažeikių r. savivaldybės kultūros centro fojė atidaryta Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus Mažeikių grupės tautodailininkų paroda, kuri organizuojama siekiant atskleisti ir pagerbti talentingus meistrus, palaikyti gyvybingas ir atgaivinti nykstančias liaudies dailės ir amatų tradicijas.

Mažeikių rajone gyvena ir dirba 45 tautodailininkai. Šiai parodai savo kūrybinius darbus pateikė 38 autoriai.

Karklo šakelės su „kačiukais“, verbos, žvėrių skulptūrėlės ar gyvos gėlės – kuo lietuviai puošia velykinį stalą? Antanas Mažonas, floristas dizaineris ir dekoro meistras, sako, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi tradicinius dekoro elementus – vazas su beržo arba karklo šakelėmis, o gyvos gėlės per Velykas – gana reta puošybos detalė.

Šį sekmadienį, kovo 20 d., 13 val. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į Prezidentūros Atvirų erdvių ciklo renginį – jaunųjų Lietuvos atlikėjų koncertą „Kas man yra laisvė?“, dovanojamą Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA. Renginys skiriamas Kovo 11-ajai.
Renginyje pasirodys „AGATA langų“ dalyviai: dainininkės Akvilė Kalaušytė, Rūta Gricajevaitė, Jonė Urniežiūtė, Julija Rušinskytė, saksofonistai Kazimieras Jušinskas, Mindaugas Apulskis, Martynas Vlaščenko, trimitininkas Mantvydas Pranulis, pianistas Marius Giedra, gitaristas Mindaugas Stumbras ir būgnininkas Ignas Kasikauskas. Visi atlikėjai gimę jau laisvoje Lietuvoje, suteikiančioje visas galimybes saviraiškai, savo stiliaus paieškai, kur tobulėti ir siekti tikslų galima įvairiausiomis priemonėmis.
Jau aštuntus metus vykstančios talentingo jaunimo meistriškumo studijos „AGATA langai“ plečiasi ir auga. Koncertuose dalyviai gludina ansamblio, interpretavimo įgūdžius, mokosi savarankiškai aranžuoti, komponuoti, didelis dėmesys skiriamas pačių studentų kūrybai. Paliečiamos ir muzikos vadybos ir vertybių temos.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, siekdamas pašalinti abejones dėl Vyriausybės sprendimo teisingumo ir teisėkūros procedūrų teisėtumo, trečiadienį kreipėsi į Aplinkos misteriją, pavesdamas parengti ir pateikti Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 ,,Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios projektą.

Trečiadienis, kovo 16 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus dėl penkių teisėjų skyrimo ir priėmė jų priesaikas.
„Iki šios dienos įveikėte sunkų kelią. Jūsų pasirinkimas – tai įsipareigojimas nuolatos galvoti apie žmogų, apie tai, kaip padėti valstybei užtikrinti teisingumą bei kiekvieno jos piliečio garbę ir orumą. Tik nuo Jūsų priklausys, ar visuomenė pasitikės teismais, o tai reiškia – ir Lietuva", – priimdama priesaikas sakė Prezidentė.

Teisinė apsauga suteikta memorialiniam nekilnojamojo kultūros paveldo objektui ─  Klaipėdos žydų senosioms kapinėms (Sinagogų g., Klaipėda).
Klaipėdoje anksčiau veikė kelios dešimtys kapinių, tačiau tik nedaugelis iš jų išliko. „Vienintelės mieste žydų kapinės yra XIX a. I pusės – XX a. vidurio laikotarpio kapinės. Jų teritorija anksčiau buvo didesnė, nei išlikusi ir įrašyta į Kultūros vertybių registrą (dabar ─ apie 13 000 kv.m). Tačiau tai, kas išliko, akivaizdžiai praturtina Klaipėdos miesto istoriją ir yra svarbi jos dalis“, ─ sako Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė.

Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija 2016 m. kovo 20 d. rengia socialinę akciją „Aš ne daunas, aš  – žmogus“ Pasaulinei Dauno sindromo dienai paminėti.
 
Akcijos tikslas – atkreipti visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į neigiamą reikšmę turinčio žargono „daunas“ paplitimą ir vartojimą visuomenėje. Lietuvoje, kaip ir daugelyje postsovietinių šalių, visuomenėje įprasta vartoti žargoną „daunas“ kaip sinonimą apibūdinant kvailą, piktą ar agresyvų žmogų. Neretai šis žargonas vartojamas ir viešojoje erdvėje: televizijoje, socialinėje medijoje. Tais pačiais žodžiais (žargonais) „daunas“, „dauniukas“ vadinami žmonės, turintys Dauno sindromą. Tai žeidžia ir skaudina Dauno sindromą turinčius žmones bei jų artimuosius.

Kaune, sporto muziejuje kovo 11-ąją buvo surengtas iškilmingas Lietuvos ledo ritulio čempionato 90-mečio minėjimas.

Sporto muziejaus direktoriaus Prano Majausko iniciatyva surengta ledo ritulio ekspozicija, kurioje gausu įvairių laikotarpių eksponatų, nuotraukų, apdovanojimų. P.Majauskas kartu su asociacija „Lietuvos ledo ritulys“ sukvietė virš 70 veteranų, kurie buvo apdovanoti atminimo raštais ir medaliais.

Kovo 17 d., ketvirtadienį, 13 val. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerija prisipildys kaktusų žiedais. Tiesa, šie žiedai nėra sukurti gamtos: juos ant šilko nutapė ir nufotografavo drabužių dizainerė Ramutė Stakėnienė. Oranžerijos kaktusyne duris atversianti fotografijų paroda – dar viena  šilko kūrinių kolekcijos „Floreant Cactaceae!“ („Težydi kaktusai!“) interpretacija. Kolekcija pirmiausia buvo pristatyta Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje, vėliau iškeliavo į egzotiškoje Ispanijos saloje Tenerifėje veikiančią lietuvišką galeriją „Balta“. Į Lietuvą dabar ji grįžta kitu – fotografijų – pavidalu.

Šiandien vykusiame neeiliniame Teisėjų tarybos posėdyje buvo nutarta atidėti klausimo dėl patarimo prezidentei iš teisėjo pareigų atleisti Akmenės rajono apylinkės teismo teisėją Virginiją Jokubauskienę, pažeminusią teisėjo vardą, svarstymą.

Lietuvos kultūros institutas pradeda tradicinį pavasario tarptautinių literatūros renginių maratoną, kurio startas šiemet – naujame geografiniame taške: kovo 13-ąją Pekine prasidėjo Lietuvos literatūros pristatymo Šiaurės Kinijoje projektas, vyksiantis keliais etapais iki rugpjūčio pabaigos. Kovo 17-ąją Lietuvos literatūros stendas atsidarys tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, vėliau seks Bolonija, Londonas ir Kijevas.

Pirmieji lietuvių literatūros žingsniai Kinijoje

Instituto kartu su kultūros atašė Kinijoje Agne Biliūnaite vykdomas projektas pristatys Kinijoje Lietuvos autorių prozą, poeziją, dramaturgiją ir knygas bei iliustraciją vaikams.

Kovo 19 d. nuo 20 val. 30 min. vietos laiku milijonai žmonių visame pasaulyje prisijungs prie pilietinės iniciatyvos „Žemės valanda“, kuri skirta atkreipti dėmesį į klimato kaitos keliamas grėsmes mūsų planetai. Prie šios akcijos, kurią šiemet Lietuvoje koordinuoja Susivienijimas Žali.LT, jungiasi ir skirtingi Lietuvos regionai. Įvairiose šalies vietose vyks „Žemės valandos“ minėjimo renginiai, taip pat valandai bus užgesintas įvairių gatvių, aikščių, pastatų apšvietimas. O renginius surengusieji patys, bei pasidalinę jų nuotraukomis su akcijos koordinatoriais, gali tikėtis laimėti prizus.

Kovo 8 d., antradienį, Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys ir Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius priėmė Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos lyderį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūną Andrių Kubilių ir šios frakcijos narį Dainių Kreivį.

      Neseniai „Būdui žemaičių“ kalbantis su miesto seniūnu ir keletu mažeikiškių, iškilo klausimas, ar reikia žmogaus žūties vietoje dėti gėlių, deginti žvakes, toje vietoje sodinti medžius ar statyti kryžius bei kaip nors kitaip pažymėti. Kam tai reikalinga – žuvusiajam ar jo artimiesiems, o gal kaip įspėjimas nedrausmingiems eismo dalyviams?

     Nuo kovo 3 d. Šerkšnėnų seniūnijai vadovauja naujas seniūnas – konkursą laimėjusi Alina Čekienė.

Viena pretendentė

Kaip informavo Savivaldybės Personalo administravimo skyriaus vedėja Aleksandra Lukošaitienė, konkursas į Šerkšnėnų seniūnijos seniūno pareigas buvo paskelbtas praėjusių metų lapkričio 20 d. Konkursas įvyko  šių metų vasario 3 d. Jį laimėjo Alina Čekienė, vienintelė pretendentė, kadangi kiti du pretendentai informavo, jog konkurse nedalyvaus. A. Čekienė paskirta į  seniūno pareigas nuo kovo 3 d.

Kovo 8 d., antradienį, Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinėje mokykloje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje įteikta Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija menininkei, poetei, tautodailininkei, Mažeikių krašto literatų ir menų mėgėjų sambūrio narei Almai Krapauskienei.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, Savivaldybės mero pavaduotojos Irena Macijauskienė ir Sigutė Bernotienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys kartu su mažeikiškiais paminėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną dalyvaudami šv. Mišiose bei Mažeikių choreografijos mokyklos vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblio „Kauškutis“ surengtame šventiniame koncerte „Einu savo keliu“.

Nuo šių metų „Sodrai“ pradėjus administruoti visų asmenų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, asmenys būtinai turi atkreipti dėmesį, kokį kodą nurodo mokėdami įmokas.
Pasak „Sodros“ Įmokų administravimo skyriaus vedėjo Laimono Rudžio, praėjusį mėnesį atvejų, kai įmokos kodas nurodytas netinkamai, buvo apie 700. „Kviečiame žmones būti atidžius ir nurodyti teisingą kodą, priešingu atveju įmoka nebus įskaityta“, – pabrėžė L. Rudys.

Lietuvos bankas atliko tyrimą ir nustatė, kad trys šalyje veikiantys bankai pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus dėl tarptautinių mokėjimų. Šie trys bankai už tarptautinius pervedimus Švedijos kronomis taikė didesnius įkainius, nei leidžiama. Dviejuose bankuose pažeidimai nustatyti ir dėl tarptautinių pervedimų Rumunijos lėjomis.