Etaloninių rūšių naftos kainos trečiadienį krinta, nes virtinėje Azijos šalių vėl auga COVID-19 užsikrėtimų dažnis, keliantis abejonių dėl pasaulinės paklausos atsigavimo perspektyvų.
Indijos institucijos paskelbė naujas karantino priemones daugelyje miestų, įskaitant Naująjį Delį.
2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos energetikos sektoriuje bus investuojamos į atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrą elektros ir šilumos gamybai, energijos vartojimo efektyvumo didinimą bei išmaniuosius sprendimus elektros skirstomajame tinkle. Šiuos planus Energetikos ministerija pristatė socialiniams partneriams viešosios konsultacijos metu.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybei pateikė atnaujintą Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą. Šio plano tikslas – įvertinti kiekvienos valstybės valdomos įmonės nuosavybės naudą, optimizuoti valstybės valdomų įmonių portfelį, numatyti įmonių pertvarkymą ir komercinę veiklą vykdančių bei su privačiu kapitalu konkuruojančių įmonių privatizavimą.
Žemės ūkio ministerija primena: ūkininkai, perdirbėjai gali laistyti laukus vandeniu, kurį naudojo daržovėms, vaisiams plauti, jei vanduo nėra toksiškas ir atitinka kitus reikalavimus.
Atlikus tris ketvirtadalius Lietuvą ir Lenkiją sujungsiančio dujotiekio tiesimo darbų, pradedamas baigiamasis jungties statybų etapas – dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statyba. „Kitąmet rinkai atvėrus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį, Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru“, – sakė šiandien darbų vietoje apsilankęs energetikos ministras Dainius Kreivys.
Lietuvoje reikėtų organizuoti ne tik mineralinių trąšų apskaitą, bet apskritai nusistatyti kitą prioritetą – mineralines trąšas keisti mėšlo grąžinimu į dirvą, mano aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Tokią perspektyvą mažinant žemės ūkio sukuriamą taršą jis išreiškė penktadienį susitikęs su nevyriausybine organizacija „Aplinkosaugos koalicija“, kuri ministrui išreiškė trąšų naudojimo ir taršos jomis monitoringo būtinybę.
Pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės. Nuo šiol paramą galės gauti visi ekologiškai ūkininkaujantys pareiškėjai, atitinkantys ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus: tiek jau įvykdę įsipareigojimus pagal šią priemonę, tiek naujai į ekologinį ūkininkavimą įsitraukę žemdirbiai.
Paukščių laikytojai, susiduriantys su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 viruso protrūkio, nuo balandžio 19 d. iki 30 d. kviečiami teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Iš viso šiai priemonei, kuria siekiama padėti paukštininkystės sektoriui, 2021 m. pirmam pusmečiui numatyta skirti 3,7 mln. Eur.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad nėra aišku, kiek lėšų reikia savivaldybėms perimant sodininkų kelius. Todėl ministerijoje sudaryta darbo grupė įvertins „tiek tam tikrų sprendimų, tiek lėšų poreikį“.
„Tada galėsime pasakyti, kokio masto problema, kad ji yra, žinome, bet kokie reikalingi finansai ją išspręsti“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė ministras, atsakydamas į socialdemokrato Kęstučio Vilkausko klausimą dėl galimybių savivaldai perimti sodininkų kelius.
Aplinkos ministerija informuoja gyventojus, kad šį pavasarį lydekų žvejybos draudimo ir draudimo masalui naudoti žuvelę terminas dar nebus pratęstas, lydekas bus galima žvejoti kaip įprasta – nuo balandžio 21 d. Pasikeitimai, svarbūs žvejams, įsigalios gegužės pradžioje.
Kartu su bundančia gamta prasideda nauja iniciatyva – „Gero ūkininko čempionatas“. Jos metu bus apdovanoti darnoje su gamta ūkininkaujantys ir pavyzdį kitiems rodantys ūkininkai bei agrarinę aplinkosaugą labiausiai skatinančios seniūnijos.
Po 14 metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudonoji knygą. Kapitalinį Aplinkos ministerijos leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip ketverius metus.
Vilniečiai 2020 m. kvėpavo švaresniu oru negu 2019-aisiais. Tai rodo Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenys. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Vilniuje sumažėjo aplinkos oro tarša, – karantino metu taikyti mobilumo apribojimai.
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos stebėsenos komiteto posėdyje patvirtinti kriterijai, kuriuos turės atitikti rytines, vakarines menkes bei vakarines strimeles žvejoję laivai, norintys visam laikui nutraukti žvejybos veiklą Baltijos jūroje. Taip pat patvirtinti supaprastinti atrankos kriterijai siekiantiems investuoti į energijos iš atsinaujinančių šaltinių vartojimo efektyvumo didinimą.
Laivybos sezonas šiemet, lyginant su pernai, tęsis visa savaite ilgiau. Balandžio 9 d. paskelbta navigacijos pradžia Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose.
Patikslinus Atliekų tvarkymo įstatymą, dėl atliekų tvarkytojų veiklos kilus nelaimei (avarijai), būtų užtikrintas aplinkai ir gyventojams bei kitiems subjektams padarytos žalos atlyginimas. Dabartinis reglamentavimas neužtikrina, kad žala bus atlyginta.
Aplinkos ministerija primena: pievų gaisrai naikina augalus, gyvūnus ir mikroorganizmus, blogina dirvožemio kokybę, teršia aplinką. Jeigu nupjautos žolės nėra galimybių kompostuoti ir ją deginti būtina, darykite tai atsakingai, laikydamiesi nustatytos tvarkos. Nenupjautą sausą žolę deginti draudžiama.
Aplinkos ministerija atnaujino Lietuvoje veikiančių įmonių, kurioms 2021-2025 m. planuojama paskirstyti nemokamus apyvartinius taršos leidimus, sąrašą. Jis sudarytas įvertinus Europos Komisijos patikslintus taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis tikslus 2021-2030 m.
Atėjus žieminių padangų keitimo vasarinėmis laikui, Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos. Gyventojai senas padangas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, atiduoti padangų pardavėjams arba palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse.
Ketvirtadienį, balandžio 1 d., prasidės trijų mėnesių žuvų neršto ir migracijos laikotarpis (iki birželio 30 d.). Jo metu turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos žuvims sėkmingai pasiekti nerštavietes ir išneršti.
Kovo pabaiga. Kol kas dar su nerimu į pasėlius žvelgia ūkininkai. Kaip pavyko peržiemoti žiemkenčiams? Ar jie įveikė pavasarinius oro pokyčius? Pastebėjimais iš savo rajonų dalinasi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnynos biurų augalininkystės konsultantai.
Studijų programos, susijusios su žemės ūkio veikla, kasmet pritraukia vis mažiau studentų, todėl žemės ūkio sektoriui labai trūksta specialistų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skatina stojančiuosius į valstybei reikalingų specialybių studijų programas papildomomis priemonėmis – tikslinėmis ir skatinamosiomis stipendijomis. Jos bus skiriamos ir šiemet.
Reaguodama į visuomenę klaidinančią informaciją, Aplinkos ministerija primena, kad atliekų rūšiavimo sistema veikia kaip veikusi, tvarka nepasikeitė ir gyventojai turėtų rūšiuoti savo pakuotes į tam skirtus atskirus konteinerius, stengiantis, kad jose neliktų maisto likučių.
Nors daugeliui žmonių medinis namas vis dar asocijuojasi su kaimiško stiliaus sodo namu ar vasarnamiu, ilgus metus medinių namų statybose besispecializuojančių profesionalų teigimu – tai vis dar plačiai sklaidantis mitas, trukdantis tinkamai įvertinti tikruosius medinio namo privalumus. „Mediniai namai yra puikiai pritaikomi tiek vasaros, tiek žiemos sezonui, todėl tinkamai įrengti – puikus pasirinkimas nuolatiniam gyvenimui“,– akcentuoja įmonės Meistro Namai atstovai.
Lietuva palaiko Prancūzijos iniciatyvą kurti Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, kuris trečiųjų šalių importuotojus skatintų taikyti aukštus aplinkosauginius reikalavimus į ES rinką įvežamai produkcijai. Būtinybę 2023 m. sukurti tokį mechanizmą skelbiantį pareiškimą antradienį išplatino 20 Europos Sąjungos šalių ministrų, tarp jų – aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
31,3 mln. eurų gyventojų namams atnaujinti, 46,5 mln. eurų netaršioms technologijoms įmonėse, net 58 mln. eurų mažataršiam transportui, tarp jų – ir paspirtukams įsigyti. Tokias pagrindines subsidijų kryptis numato antradienį Vyriausybei pateiktas Klimato kaitos programos sąmatos projektas. Šiais metais klimato kaitos suvaldymo priemonėms iš viso siūloma skirti 161,6 mln. eurų.
Namų šildymas yra svarbus dalykas žiemos mėnesiais, net tose vietose, kur temperatūra retai nukrenta žemiau nulio. Šildymo išlaidos gali lengvai sunaudoti beveik pusę vidutinio namų energijos biudžeto, todėl energijos vartojimo efektyvumas tampa svarbiu tikslu tiems, kurie nori sumažinti išlaidas. Jei jums reikia naujos namų šildymo sistemos, turite keletą galimybių pasiekti labai efektyvų rezultatą.
Savivaldybės privalės informuoti gyventojus apie planuojamus medžių kirtimus ir kitokį viešųjų želdynų tvarkymą.
Tai numato Seimo antradienį priimta nauja Želdynų įstatymo redakcija.
Už ją balsavo 126 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, du susilaikė.
Seimas, 129 balsavime dalyvavusiems parlamentarams vieningai balsavus už, priėmėCivilinio kodekso pataisas(projektasNr. XIIIP-4459(2), kuriomis įgyvendinamos europinės direktyvos, nustatančios pardavėjo pareigą informuoti pirkėją apie prekių kainų sumažinimą (nuolaidas).
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) surengė diskusiją miškininkystės sektoriaus paramos administravimo aktualijoms aptarti.
Diskusijoje dalyvavo NMA socialiniai partneriai – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos ir Privačių miškų savininkų asociacijos vadovai bei nariai, taip pat atstovai iš Žemės ūkio, Aplinkos ministerijų, Valstybinės miškų tarnybos bei Valstybės miškų urėdijos.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
